Lietuva stiprina įsipareigojimus Ukrainos atstatymui: patvirtintos strateginės gairės 2024–2027 metams
Spalio 9 d. LR Vyriausybė patvirtino Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atstatymą ir atsigavimą gaires 2024-2027 m. Jų tikslas - užtikrinti efektyvų ir nuoseklų Lietuvos institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į Ukrainos atstatymą ir atsigavimą, įvardijant prioritetines sritis ir planuojamus veikimo būdus.
„Ukrainos atstatymas - strateginis Lietuvos ir visos Europos interesas. Priimtos gairės ir išskirtos keturios mūsų prioritetinės sritys padės efektyviai koordinuoti veiksmus ir tikslingai planuoti Lietuvos paramą, prikeliant iš griuvėsių okupantų suniokotas švietimo įstaigas, stiprinant Ukrainos institucijas eurointegracijos kelyje, teikiant nuo karo nukentėjusiems asmenims reabilitacijos paslaugas bei gerinant sąlygas ekonominei plėtrai,“ - sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Gairės paremtos Lietuvos ligšioliniu įdirbiu ir orientuotos į praktinį veikimą. Taip pat Vyriausybė priėmė sprendimą dėl 13 mln. eurų skyrimo į Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą, šias lėšas nukreipiant Ukrainos atstatymo projektams.
Taip Lietuva stiprina savo įsitraukimą į Ukrainos atstatymą ir atsigavimą, siekdama padėti šaliai atkurti infrastruktūrą, pagerinti viešųjų paslaugų teikimą ir prisidėti prie ilgalaikio ekonominio atsigavimo bei euroatlantinės integracijos reformų. Naujai patvirtintos Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atstatymą ir atsigavimą gairės 2024–2027 metams nubrėžia aiškius tikslus ir prioritetines kryptis:
- Stiprios institucijos – Ukrainos narystės ES ir tvaraus šalies atsigavimo pagrindas. Lietuva prisideda prie viešojo sektoriaus gebėjimų ir įgūdžių stiprinimo, siekia plėsti gerąjį valdymą, didinti efektyvumą, atskaitingumą ir įtraukumą.
- Saugus ir kokybiškas švietimas – įgyvendinami infrastruktūros projektai ir plečiamas „minkštojo poveikio“ projektų skaičius (orientuojantis į švietimo kokybės gerinimą, studentų rengimą, specialistų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą).
- Nuo karo nukentėjusių asmenų fizinė ir psichosocialinė reabilitacija ir reintegracija – prisidedama prie reabilitacijos infrastruktūros ir paslaugų plėtros, stiprinami gydytojų gebėjimai, kuriami standartai ir gerosios praktikos pavyzdžiai, kuriuos galima pritaikyti ir kituose reabilitacijos centruose visoje Ukrainoje.
- Atspari ir auganti ekonomika – Lietuva prisideda prie ekonomikai augti ir investicijoms pritraukti reikalingų sąlygų gerinimo, įskaitant energijos poreikių ir transporto jungčių užtikrinimą, tvarų teritorijų vystymą ir humanitarinį išminavimą.
Gairės nustato Lietuvos įsitraukimo horizontaliuosius principus, tarp kurių Ukrainos poreikių ir Lietuvos pridėtinės vertės sinergija, specializacija ir plėtros potencialas (angl. scalability), partnerystės ir tarptautiškumas. Taigi Lietuva sieks plėtoti projektus, kurie turi ilgalaikį poveikį ir gali pritraukti tarptautinį finansavimą, taip sukurdama didesnę pridėtinę vertę Ukrainai. Į gaires bus atsižvelgiama planuojant valstybės biudžeto asignavimus ir priimant sprendimus dėl konkrečių iniciatyvų finansavimo.
Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, pradėjusi įgyvendinti projektus Ukrainos švietimo įstaigų atstatymui ir slėptuvių jose įrengimui. Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas vystomojo bendradarbiavimo srityje tęsiasi jau daugiau nei du dešimtmečius, per šį laiką įgyvendinta beveik 300 projektų, prisidedančių prie Ukrainos demokratijos, ekonomikos ir infrastruktūros stiprinimo. Nuo rusijos karo pradžios Lietuva iš viso yra skyrusi beveik 1,5 mlrd. eurų karinės, finansinės ir humanitarinės paramos Ukrainai.
